Vandens nuvedimas nuo namo ir sklypo: ką padaryti pačiam

Kodėl vanduo prie pamatų yra brangesnis nei jį nukreipti

Namas stovi ant pamatų, o pamatai stovi ant grunto. Kai lietaus vanduo surenkamas prie sienos, gruntas prisisotina, žiemą išsipučia, pavasarį susitraukia, ir įtrūkimai atsiranda ne todėl, kad betonas blogas, o todėl, kad jis buvo kilnojamas. Todėl pirmas darbas nėra drenažas, o paprastas vandens nuvedimas nuo sienos.

Užsienio praktikoje šie sprendimai aprašomi gana smulkiai, nes ten namai dažnai mediniai ir pamatai jautresni drėgmei. Pavyzdžiui, namų priežiūros sprendimai JAV apima ir stogo dangos, ir drenažo, ir lauko paviršių temas, kurias galima palyginti su mūsų sąlygomis. Skirtumas tas, kad Lietuvoje daugiau molio ir šalčio, todėl nuolydžiai turi būti didesni, o tranšėjos gilesnės.

Praktinis orientyras: vanduo turi palikti sklypą arba atsidurti tokioje vietoje, iš kurios negrįžta. Jei kieme susidaro bala, kuri stovi tris dienas, ji stovi ir prie pamatų, tik to nematai.

Kaip nukreipti lietaus vandenį nuo namo pamatų?

Pradėkite nuo stogo. Nutekamieji vamzdžiai turi baigtis ne prie sienos, o bent 1,5 metro nuo jos, o geriau 2 metrų. Jei vamzdis trumpas, pratęskite jį plastikine alkūne ir tiesia atkarpa, kurią galima nukreipti į šlaitą.

Antras žingsnis yra grunto profilis. Per 1 metro atstumą nuo sienos gruntas turi nusileisti apie 5 centimetrus. Tai reiškia, kad prie pat pamato žemė yra aukščiausia, o toliau leidžiasi. Jei namas jau pastatytas ir žemė suplūkta prie sienos, reikia nukasti viršutinį sluoksnį ir suformuoti nuolydį iš naujo. Molio grunte pakanka 3 centimetrų per metrą, smėlyje reikia 6 ar daugiau.

Trečias žingsnis yra vandens surinkimas. Galimi trys variantai:

• Paviršinis lovys arba latakas palei taką, kuris nuveda vandenį į žemesnę sklypo dalį. - Aklina zona iš skaldos arba betono, kuri pati yra su nuolydžiu ir neleidžia vandeniui kauptis prie sienos. - Drenažo tranšėja su perforuotu vamzdžiu ir skalda, jei gruntas molingas ir vanduo stovi.

Drenažo tranšėja kasama 40 iki 60 centimetrų gylyje, dugnas išklojamas geotekstile, beriama 10 centimetrų skaldos, klojamas vamzdis su nuolydžiu 1 centimetras metrui, vėl skalda, tada geotekstilė užlenkiama ir užberiama žemėmis. Vamzdis turi išvesti į šulinį, griovį arba rezervuarą, kitaip jis tik surenka vandenį ir laiko jį prie namo.

Jei sklypas lygus ir vandeniui nėra kur nutekėti, sprendimas yra rezervuaras arba infiltracinė duobė. Infiltracinė duobė veikia tik smėlingame grunte, molio atveju ji virsta šuliniu, kuris niekada neištuštėja.

Ką daryti, jei į nuotekų vamzdžius prasiskverbia šaknys?

Pirmas požymis paprastai yra lėtas nusėdimas, kartais kvapas, kartais drėgna dėmė žolėje virš vamzdžio linijos. Šaknys ieško vandens ir deguonies, o mažiausias įtrūkimas ar netvarkinga jungtis tampa įėjimu.

Ką galima padaryti pačiam:

• Nustatyti vietą. Jei yra revizinis šulinys, atidarykite jį ir pažiūrėkite, kur vanduo teka lėčiau. Kartais pakanka palyginti du šulinius. - Pravalyti mechaniškai. Plieninė spiralė arba hidraulinis plovimas pašalina plonas šaknis. Tai laikinas sprendimas, bet jis parodo, ar vamzdis dar vientisas. - Naudoti šaknis stabdančius preparatus. Jie veikia tik tada, kai vamzdyje yra nuolatinis vandens srautas, kitaip chemikalas lieka vienoje vietoje. - Pašalinti šaltinį. Jei virš vamzdžio auga gluosnis, tuopa arba klevas, jų šaknys gali siekti vamzdį net už 5 metrų. Nukirtus medį, šaknys dar kurį laiką gyvos, todėl efektas ne iš karto.

Ko geriau nedaryti: kasti tranšėjos tiesiai virš vamzdžio be žymėjimo, bandyti prakišti šaknis aukštu slėgiu per seną plastikinį vamzdį arba pilti stiprius chemikalus į sistemą, kuri jau nesandari. Tokiu atveju teršalai patenka į gruntą, o problema lieka.

Jei vamzdis įtrūkęs arba įlinkęs, pravalymas padeda tik savaitei. Tada reikia arba keitimo be tranšėjos, arba kasimo. Keitimas be tranšėjos yra pigesnis paviršiui, bet netinka, jei vamzdis visiškai suiręs arba trasa kerta betoninę plokštę.

Drenažas ir lietaus vanduo: kas priklauso nuo sezono

Lietuvoje didžiausia rizika yra ne vasaros liūtis, o ruduo ir pavasaris, kai gruntas jau prisisotinęs, o vanduo nebegali susigerti. Todėl drenažą geriau įrengti vasaros pabaigoje, kai gruntas sausas ir tranšėja nesugriūva.

Žiemą svarbu, kad vanduo negalėtų užšalti prie pamato. Nutekamasis vamzdis, kuris baigiasi 20 centimetrų nuo sienos, žiemą gali pridaryti daugiau žalos nei naudos, nes vanduo ten lieka ir šąla. Geriau jį pratęsti iki šiltos vietos arba į šulinį.

Vasarą, per sausras, drenažo sistema nedirba, bet tai nereiškia, kad jos nereikia. Sausra tik parodo, kur gruntas susitraukia, o tai dažnai yra tos pačios vietos, kur vanduo stovėjo pavasarį.

Kada kviesti meistrą

Yra trys situacijos, kai savarankiški darbai gali pakenkti:

1. Vanduo patenka į rūsį arba į vidų. Tai reiškia, kad problema yra žemiau pamatų, o ne prie sienos.
2. Nuotekų vamzdis yra po betonu, po įvažiavimu arba po kitu vamzdžiu. Kasimas be plano gali pažeisti kitas linijas.
3. Sklypo nuolydis eina į namą, o ne nuo jo. Tokiu atveju reikia perplanuoti paviršių, o ne tik pridėti lataką.

Prieš kviečiant meistrą verta padaryti tris dalykus: nufotografuoti, kur vanduo stovi po lietaus, pažymėti, kur yra reviziniai šuliniai, ir užrašyti, kada problema pasireiškia. Tai sutrumpina darbą ir sumažina kainą, nes meistrui nereikia spėlioti.

Paprastai pigiausia yra tvarkingai pratęsti nutekamuosius vamzdžius ir suformuoti nuolydį. Jei po to vanduo vis tiek stovi, tada drenažas. Jei ir tada stovi, tada jau kalbama apie gilesnius sprendimus, kuriuos reikia projektuoti, o ne kasti intuityviai.

Kada verta rinktis vėsinimo įrenginį, o ne tik vėdinti naktį?